KODĖL HIDROIZOLIACINĖS MEMBRANOS TURI TARNAUTI VISĄ GYVENIMĄ?
PRATEKĖJIMAS SUKELIA DAR DIDESNIUS NUOSTOLIUS
GYVAVIMO CIKLO ĮVERTINIMAS
Apie 50% visų plokščių stogų pratekėjimų žala yra pastebima tik tada, kai jau yra per vėlu. To pasekmė - ekstensyvus plokščio stogo remontas ir atnaujinimas. Ginčai tarp suinteresuotųjų šalių (pastato savininkų, stogo rangovų, montuotojų ir gamintojų) yra neišvengiami, nes remonto išlaidos (lubos, šilumos instaliacija, hidroizoliacinis sluoksnis, taip pat kaip ir drėgmės padaryta žala pastato viduje) dažnai viršija pradinio įrengimo išlaidas maždaug 10-15 kartų.
Išlaidos, siekiančios iki 350 €/m², yra visiškai įprastas dalykas stogams, kurių plotas maždaug 1000 m². Visa tai jums gali atsieiti kelis šimtus tūkstančių eurų. Pastatams drėgmės sukelto įmirkimo žalos aktualumas yra įrodytas Friedrich Schiller universiteto reprezentacinio tyrimo metu Jena (Vokietija), kuriame teigiama, kad šiuo metu daugiau kaip 15 milijonų žmonių Vokietijoje gyvena ir dirba pastatuose, paveiktuose drėgmės ir pelėsių grybelio. Pusė iš šių atvejų yra sukelti dėka statybos defektų ir netinkamų statybinių medžiagų, dėl kurių atsirado įtrūkimų ir nutekėjimų. Visa tai kasmet Vokietijai kainuoja maždaug 230 milijonų eurų.
Vokietijos Stiftung Warentest (nepriklausoma organizacija, atliekanti testus nustatytais moksliniais metodais) savo 2/2006 ataskaitoje pabrėžė, kad drėgmė ir pelėsiai ne tik nepatraukliai atrodo, bet ir kenkia žmonių sveikatai. Alergijos paplitimas dramatiškai išaugo per pastaruosius metus, todėl ypač svarbu, kad plokšti slogai būtų tinkamai hidroizoliuoti ir neliktų drėgmės ir įmirkimo daromos žalos.
Trumpas stogų hidroizoliacinių medžiagų tarnavimo laikas turi neigiamą poveikį aplinkai. Kuo ilgesnis plokščių stogų tarnavimo laikas, tuo geresnė (vertinant iš aplinkosaugos pusės) yra medžiaga bei, apkritai, daroma mažesnė įtaka aplinkai. Hidroizoliacinės membranos ir bituminės dangos, kurių tarnavimo laikas yra tik apie 20 metų, turi didesnį neigiamą aplinkos apsaugos efektą, nei RESITRIX®, kurios tarnavimo laikas yra daugiau nei 50 metų.
Jei stogo hidroizoliacija nebeatlieka savo funkcijos ir pro ją pradeda skverbtis vanduo jau po kelių metų, ją reikia pašalinti ir perkloti nauja, kad būtų išvengta didesnės žalos stogo konstrukcijoms ar visam pastatui. Todėl ne tik bendros išlaidos, bet ir neigiamas poveikis aplinkai žymiai padidėja.
Kuo trumpesnio tarnavimo laiko stogo medžiagos pasirenkamos, tuo trumpesnis yra visas gamybos ciklas - įskaitant dažnesnį išteklių naudojimą, teršimą, atliekas. Tai gi, kuo trumpesnis medžiagos tarnavimo laikas, tuo greitesniu (trumpesniais intervalais) tempu vyksta visas gamybos ir šalinimo ciklas, kuris turi didelį neigiamą poveikį aplinkai.
Iš aplinkosauginės pusės, stogo medžiagų naudojimas, kurios išlaiko hidroizoliavimo funkciją 20 ar mažiau metų, yra visiškai pasenęs.
Atsižvelgiant į aplinkos ir ekologinės žalos ribojimą, šiuolaikinės hidroizoliacinės membranos turi tarnauti visam gyvenimui.
KODĖL RESITRIX® GARANTUOJA ILGĄ TARNAVIMO LAIKĄ?
Kad hidroizoliacinė membrana tarnautų visą gyvenimą, ji turi atitikti dvi kritines savybes. Pirmiausia, pati medžiaga turi būti ilgaamžiška ir, antra, turi būti užtikrintas visų sujungimų hermetiškumas ir vientisumas.
Tradicinės hidroizoliacinės membranos, tokios kaip bituminės dangos ir PVC, paprastai suyra žymiai ankščiau nei po 25 metų, nes medžiagos paviršius neapsaugotas nuo UV spindulių ir neatsparus oro poveikiui arba dėl plastifikatorių išsiskyrimo iš medžiagos.
SU RESITRIX® VISKAS YRA PRIEŠINGAI
LABAI ATSPARUS MEDŽIAGOS PAVIRŠIUS
ILGAAMŽĖ SUJUNGIMŲ HIDROIZOLIACIJA
Dėl EPDM (etilo propileno dieno monomero - sintetinio kaučiuko) paviršiaus, RESITRIX® membrana yra atspari bet kokios rūšies aplinkos poveikiui ir oro sąlygoms. EPDM yra sintetinė guma, kuri buvo sukurta Nobelio premijos laureato.
Dėl išskirtinių savybių, EPDM yra naudojama visose pramonės šakose, kur ypač vertinama aukšta kokybė ir patikimumas, pavyzdžiui statybos pramonėje. EPDM naudojama jau nuo 1960 m., kai mokslininkės Ziegler ir Natta buvo apdovanotos Nobelio prizu už išrastą metodą, kaip panaudoti EPDM pramonėje. Elastinė EPDM guma, taip pat kaip ir RESITRIX® hidroizoliacinės membranos, gali išsitempti 500%. Jos išlieka tamprios esant -40°C-120°C ir tarnauja daugiau nei 50 metų - patvirtinta SKZ tyrimų instituto. EPDM labai gerai atstumia vandenį ir yra atspari UV spinduliams, senėjimui be papildomos paviršiaus apsaugos. EPDM, taip pat, yra labai atspari plyšimui, UV ir infraraudonųjų spindulių poveikiui, yra termiškai stabili ir atspari daugeliui chemikalų. Net ekstremaliai šaltu oru, atspari šalčiui ir išlieka lanksti. EPDM gumos stabilumas slypi jos kryžminėje molekulinėje struktūroje.
Be stogo medžiagos paviršiaus ilgaamžiškumo faktoriaus, dar viena svarbi savybė yra sujungimų, siūlių, detalių hermetiškumas. Tai yra esminis reikalavimas tvirtoms, patikimoms, vandeniui nelaidžioms hidroizoliacinėms membranoms.
Dar vienas kritinis RESITRIX® hidroizoliacinės membranos bruožas yra patentuota sulydymo technologija, kai sujungimams naudojama tik pati medžiaga, o tai lemia jos sudėtis: bitumas, sintetiniai polimerai ir EPDM, kuri, sulydant karštu oru, leidžia bitumui sukibti su pačiu EPDM. Tai užtikrina ne tik pačios membranos, bet ir karštu oru sulydytų siūlių hermetiškumą. RESITRIX® produktų suvirinimo ir siūlių technologija yra sertifikuota. SKZ institutas Viurzburge, Vokietijoje, atsakingas už hidroizoliacinių membranų patikimumo tyrimus Europos Sąjungoje, nustatė, kad šių hidroizoliacinių membranų ir jų siūlių tarnavimo laikas yra daugiau nei 50 metų, daugiau nei dvigubai nei įprastų membranų.
Taigi, RESITRIX® yra vienintelis stogo hidroizoliacijos produktas, kuris tarnauja daugiau nei 50 metų.
Tik turint šias visas paminėtas savybes galima išvengti didelių plokščio stogo išlaikymo, remonto išlaidų. Dėka atsparaus paviršiaus, RESITRIX® hidroizoliacinės membranos yra atsparios tipiniams plokščių stogų stresams:
- drėgmė/kritulių kiekiui (pastato, aplinkos drėgmė);
- šiluminiams pažeidimams (bendrieji aukštos ir žemos temperatūros poveikiai, temperatūros skirtumai tarp įvairių stogo konstrukcijos sluoksnių, sezoniniai ir paros temperatūros svyravimai);
- mechaniniams pažeidimams (pastato judėjimas, stogo susitraukimas ir išsiplėtimas, stogo "sumuštinio" komponentų judesiai, vėjo keliamoji jėga, atliekamų stogo darbų poveikis);
- aplinkos įtakai/natūraliai erozijai (biologiniai ir cheminiai poveikiai, kruša ir ledas);
- dizainui ir su statyba susijusiems poveikiams (stogo forma, stogo dydis, stogo nuolydis).